AtRes Relatoriu Trimestral 7 (Fev-Maiu 2011)

October 11, 2011

AtRes Relatoriu Trimestral 7 (Fev-Maiu 2011)

 

Sumariu Ezekutivu

Relatoriu neai??i??e aprezenta analiza ida konaai???ba monitorizasaun neai??i??ebAi?? halao ona husi BELUN konaai???ba konflitu iha Programa AdvertAi??nsia no Responde Sedu (EWER). Relatoriu neai??i??e mak relatoriu dahuluk husi relatoriu kontinuasaun nebe inklui subai??? distritu 3 seluk nudar resultadu husi expansaun EWER nian hodi kobre subai???distritu nen iha distritu capital nian. Expansaun neai??i??e refleta rekoinesementu EWER nian ba risku boai??i??ot husi konflitu iha capital nebe iha populasaun barak liu, inklui kresimentu numeru migrantes no juventude nebe buka servisu no mos fatin ba konsentrasaun atividade estadu no politika. Entre fulan Fevereiru no Maiu 2011, monitor lokal sira iha subai??? distrito alvu 42 ai??i?? nain tolu iha distrito ida iha nasaun laran ai??i?? entrega relatoriu ho sasukat indikador 63 ba mudansa situasaun no insidente violentu, sukat nivel problema komunidade nian.

Analiza ba dadus neai??i??ebAi?? hatudu katak iha ona redusaun ba numeru total insidente violentu husi 224 iha trimestre uluk ba 205 iha trimestre neai??i??e. Total pontuasaun mediu (rataai???rata) husi ai???Potensialidade Konflituai??i?? ba trimester ida neai??i??e tun husi 778 iha trimester liu ba (Outubru 2010 ai??i?? Janeiru 2011) toai??i??o 757 iha trimestre agora nian.

Mezmu redusaun ba iha numeru insidente violentu, konaba tema oioin neai??i??ebAi?? identifika ona durante periodu relatoriu neai??i??e. Envolvimentu membru grupu arte marsiais iha insidente violentu kontinua sai hanesan elementu siknifikante liu iha relatoriu monitorizasaun (kazu 21, neai??i??e redus uituan husi 28 iha trimestre ida liu ba), ho opozisaun sira entre grupu sira neai??i??ebAi?? rezulta iha relasaun interligadu ba odiu malu. Nuneai??i??e mos, ligasaun entre konsumu alku no violensia entre grupu arte marsiais maintein makas.

Konflitu bazeia ba identidade relijioza kontinua mosu iha trimestre neai??i??e, hanesan problema neai??i??ebAi?? mosu iha Distritu Aileu, Baucau no Oeai???cusse. Relatoriu sira konaai???ba insidente neai??i??ebAi?? simu husi subai???distritu sira mos seidauk inklui iha monitorizasaun EWER nian.

Maski tuir numeru la dun signifikante kompara ho relatoriu iha periodu liu ba, insidente konflitu ida mosu tiha iha familia ida konaba alokasaun kompensasaun familia nian ligadu ho kompensasaun veteranu nian husi governo. Konflitu neai??i??e mosu tan la simu malu konaba transaksaun seremonia ba lia fetosaumane nebe persija ba eventu familia nian.

Deslokadu sira nebe desloka tan preturbasaun internal durante krizi 2006 (IDPs) la mosu ona iha relatoriu insidente durante trimetre balun nia laran, no hare mos katak relasaun entre sira nebe fila ona ho komunidade nebe simu sira diak liu tan tuir tempu nebe OIM nian kompleta tiha ninia monitorizasaun ba returno no ba komunidade nebe fila ona (aldeia 152 iha distrito Dili) iha Junho 2010. Maski nune, durante periodu relatoriu neai??i??e, dadus situasaun indika katak tensaun kona ba deslokadu internal (IDPs) mosu hikas fali iha distritu balun (la inklui Dili) no iha numeru kiai??i??ik (ema nain rua) mak tama iha relatoriu nudar vitima ba insidente konflitu.

Liu tan, monitorizasaun qualitativu hatudu impaktu la ho intensaun balun husi asistensia social nebe fo ba grupo vulneravel sira (inklui veteran, IDPs, katuasai???ferik,4

vitima dezatre naturais sira). Sira neai??i??e hotu hare katak iha potensia atu kria divizaun, diskontenti social no diskontenti iha komunidade tanba presepsaun katak membru balun bele aksesu ba asistensia husi governo maibe sira seluk seidauk hetan benefisiu husi suporta sira neai??i??e.1

Hanesan espera ona katak periodu kampanye eleitoral besik mai dauai???daun, monitorizasaun ba dadus husi trimestre neai??i??e hamosu atividade politika neai??i??ebAi?? lalais espalla iha nasaun laran. Movimentu makas tebes iha distritu Aileu no Bobonaro no mos mosu hodi intensifika ona iha Covalima, Ermera no LiquiAi??a. Eventu politika sira neai??i??e supostamente divizaun iha natureza no lori atu aumenta problema/tensaun iha komunidade sira.

Disputa konaai???ba asesu ba rekursu naturais, rai no propriedade sae makas iha nasaun laran. Maske disputa iha area urbanu kontrariu hodi reklama ba nain ba rai ou uma, maioria konfrontasaun dalabarak mosu iha area rural no baibain sai parte disputa entre toosai???nain sira konaai???ba uza toos ou natar.

Maske situasaun seguransa kalma ona, iha subai???distritu balun membru komunidade sira kontinua hatudu nivel konfiansa neai??i??ebAi?? kiik tebes ba autor sira seitor seguransa nian. Envolvimentu autor sira seitor seguransa nian iha insidente violentu sai hanesan preokupasaun: membru PNTL nain haat no Fai???FDTL nain rua iha mos relatoriu katak sai asaltante. Nuneai??i??emos, lider lokal nain tolu no ofisiais governu nian nain rua mos identifika hanesan inisiador ba violensia.

Ikus liu, dadus situasaun empaze frakeza konaai???ba kapasidade ba efetividade rezulusaun konflitu iha subai???distritu sira neai??i??ebAi?? monitoriza husi EWER. Maske 91% insidente violentu hetan lalais los husi resposta autor lokal sira, estruturadu nuneai??i??e mos iha kestaun relasionadu neai??i??ebAi?? mantein la rezolve iha kazu neai??i??ebAi?? barak tebes. Sai mos preokupasaun katak envolvimentu lider lokal sira (hanesan Xefe Suco no Xefe Aldeia sira) iha rezulusaun ba disputa neai??i??ebAi?? diminui siknifikante tebes.